Prekystalis

Sakykite kokios norit ir pirkite.

P.S. Dialogas su savimi. Tik kainos nepamirškit parašyt ;]

Lėja įėjo ir tarė:
- Man lazdelę su fenikso plunksna, 15 colių ilgio.
Pardavėjai padavus lazdelę ji padavė 35. Ir išėjo.

Cisa sustojo priešais krautuvę ir nužvelgė vienintelę lazdelę vitrinoje.
"Įdomu kam skirta toji lazdelė?..." susimąstė. Pagaliau atsitokėjusi Narcisa atsiduso ir užėjo į krautuvę. Tyliai sudzinguliavo durų varpelis.
-Ei..? Čia kas nors yra?- kiek mokėdama galėdama mandagiau pasiteiravo, nes pardavėjo niekur nesimatė. Bet kaip gi galėjo matytis? Tolyn į krautuvės gilumą ėjo galybė aukštų stelažų prikimštų nedidelių ilgų dežučių. Čia gal buvo tūkstančiai lazdelių. Cisa užsižiūrėjusi į eiles dežučių neišgirdo, kaip iš už nugaros priėjo pardavėjes, tad stipriai kruptelėjo jam prakalbus:
-O... jum tikriausiai reikia lazdelės?- Pasiteiravo jau siekdamas metro, kad išmatuotų Cisą.
Mergina linktelėjo, o pardavėjęs ėmė matuoti jos ranką, riešą, alkūnę... Pagaliau pardavėjęs nuėjo tarp lentynų traukiodamas įvairias dežutes, bet metras toliau savaime matavo Cisą.
-Pabandyk čia,- įteikė pardavėjęs merginai gan trunmpą kremo spalvos lazdelę, bet vos Cisa spėjo ją paimti, pardavėjęs ją atemė burbėdamas,- Ne...tikrai ne ši...dabar pabandyk šitą,- davė visai kitokią lazdelę- rudą, ilgą.
Cisa ją paėmė ir mostelėjo, bet neiko neįvyko.
-Ne šita,- palingavo galva pardavėjęs ir taip Cisa išbandė virš dešimt lazdelių.
-Kokia inoringa klientė,- linksmai tarstelėjo pardavėjęs ir atnešė labai seną dežutę. Nuo jos pakilo ne mažas dulkių debesis.
-Pabandyk,- linktelėjo į lazdelę.
Cisa nedrąsiai paėmė lazdelę ir... Ir jos pirštus užplūdo maloni šiluma. Cisa mostelėjo lazdele ir iš jos galo pabiro žalios žiežirbos.
-Puiku. Jum kaip tik ši lazdelė,- ėmė linksėti pardavėjęs.-Tai 13 colių juodmedžio lazdelė su širdies gyslele,- iškilmingai pasakė.
Cisa šypsojosi, bet ją kiek suglumino pardavėjo pasakymas.
-Kieno širdies gyslele?- paklausė emrgian įtariai pardavėjo. Šis mindžikavo vietoje ir lyg ir nedrįso sakyti. Tada apsidairė lyg paranojikas ir tylaii tarstelėjo.
-Vampyro...- jis bailiai apsidairė.-Žinau, kad negalima su vampyrais, bet...buvo tokia pagunda,- karštligiškai pasakojo su tokia aistra.
-Bet dėje, tas vampyras manęs dar ieško,- paranoiškai apsidairė.
Cisa nei kiek ne išsigando. Anaiptol, dabar ji jautėsi ypatinga. tad šyptelėjo ir palikusi 13 galeonų ant prekystalio išėjo iš krautuvės į saulės nutviekstą apsnigtą gatvę.