Baras

Parsitempė čia su Harr.
- ahahahaha, pirmasis klientas, - išsišiepė, nusitempdamas merginą už baro. Pagriebęs porą butelių, įteikė vieną direktorei ir įsitaisė ant baro.
- Dabaaaar... Koks tavo vardas? - smalsiai sumirksėjo akytėm, atsukinėdamas butelį.

- Žiūū, dar čia party darysim dėl klientų, - Har išsišiepė. Tada kaukštelėjo lazdele ir butelio kamštis nuėjo lauk.
- Harriet. Arba Harrieta. Arba Harr. Nors galima vadint paprasčiausiai Foss, - sukikeno tuo pačiu iškliukindama apie trečdalį butelio.

- Tai dar ir kokį, - palinksėjo.
- Aaa... Vadinsiu tave Hąš, - sukrizeno, užsiversdamas butelį, patogiau atsisėdęs, prisimerkė.
- Kaip tu čia atsiradai? Ta prasme Hogas, direktorė..

- Good, vadinkit mane Hąš, - Harriet sukrizeno.
- Atsiradimo istorija... Ūm. Paprasta. Kažkada mokiausi hoge, tada nukeliavau į Italiją, ten nieko neraukiau, nes italianai kalbėjo tik itališkai. So, po kokios savaitės dingau iš ten atgal. Ministerijoj kažką dirbau... Tada lyg kokia lunatikė avariau į Hogvartsą vieną dieną. Ir pataikiau į direktorės laidotuves, - gūžtelėjo. - Keista. Tuomet mane paskyrė kažkas direktore. Buvo keista, - palinksėjo galva.
- Ėėėė, pamiršau Tavo vardo paklaust, - iškėlė pirštą ir sukikeno išgerdama dar vieną didelį gurkšnį ugninės.

- Italyyyja! Ten tie bičai typo seksualūs? - sukrizeno, sumosikuodamas rankomis.
- Aa. Aš Ashton'as Smith'as. Ashton'as, Asht'as, Šaštas, Smith'as, Šmitas... - išvardijo po kiekvieno galimo vardo padarydamas keletos sekundžių pauzę ir linktelėdamas. Sukrizenęs, pasisuko į Hąš. - Vadink kaip nori, į tavo balsą iš bet kur atsiliepčiau, - sukrizeno, mestelėdamas tuščią butelį tolyn.

- Pffft. Mūsiškiai gražesni, - prikando lūpą ir užsivertė butelį. Pabaigusi, pastatė ant baro stalviršio. Po kiekvieno galimo vardo, Harrieta vis labiau prisimerkdavo.
- Hmmz, kažkur girdėtas, - gūžtelėjo pečiais.
- Aww, so sweet, - mergina sukrizeno ir iš kažkur parovusi dar vieną butelį, jį užsivertė.

- Ehehehe, o aš pats gražiausias, - sukrizeno, užsiverdamas butelį.
- Yup, aš velniškai garsus, turtingas, gražus, nuostabus vienu žodžiu, - išsišiepė, kadangi ugninė visai atlaisvino protą.
- Yup, ir dar mielas, - po pauzės palinksėjo. - Žinai? Šita ugninė nepakartojama, - linktelėjo.

- Tikrai gražesnis, - Harr'ė sukrizeno, kas kievieną Šašto pastebėjimą, ištuštindama po ketvirtadalį butelio. Mergina pasiėmė dar vieną, nes anas kaip ir pasibaigė.
- Žinok žinau. Tas Ogdenas... Geras bahūras, - palinksėjo rimtai.
- Jeigu ne jis... Nežinau kas būtų, - papurtė galvą.

- Jeigu ne jis - mes būtume asilai su didelėmis akimis. Ugninė skatina evoliuciją, - sukrizeno, taip pat užsiversdamas butelį.

- O taip, - palinksėjo galva. Again, užsivertė butelį, ir po biškį jį iškliukino.
- Em... Neturi ko nors lengvai užkandamo? Ant tuščo skrandžio ugninė negerai, - suraukė antakius ji, pasigriebdama dar vieną butelį. Krūva tuščiųjų, vis augo.

Smith'as, sulaukęs prašymo, kiek parauko antakius ir palinkęs, pažiūri po baru.
- Aaa... Tikiuos Hąš mėgsta keksus? - sumirksi akytėmis, kadangi po baru karaliauja vien keksiukai.

- Keeeksai? Kas minėjo keeeeksus? Aš priklausoma keeeeksams, - palinksėjo galvyte Harrieta. Jos akys lakstė į šonus, kaip kokios maniakės, negaunančios keksų.

Smithas, išvydęs Hąš rožą, nesusilaikęs sukrizeno. Lėtai paėmęs keksą, atsargiai ištiesė jį Hąš'ui kaip kokiam pasiutusiui šuniui, bijodamas, kad neįkąstų.
- Baisu kas darosi. Vieni be ugninės numirtų, kiti be keksų... - sukrizeno.

Harrieta prisimerkusi nužvelgė Ashtą, bet neilgai trukus, jos akys nuėjo prie kekso. Mergina prikando lūpą ir savo ilgais pirštais paėmė keksiuką iš jo delno. Tik palietus keksą, susigrūdo jį burna. Gana elegantiškai maumodama jį, Hąš priedo gurkštelėjo ugninės.
- Aš ir be ugninės ir be keksų numirčiau. Deja... - sukikeno, jau tuščia burna.

- Bliamba, narkašė gryna, - sukrizeno, užsiversdamas butelį.
- O davaj pasiimam atostogų ir užsirašom į Anoniminių Alkoholikų klubą? - išsišiepė.

- Tai išvarom juos. Su bombarda, - pakilnojo antakius.

- Tai varom mokinių sprogdinti! - sukrykštė, suplodamas rankomis.