El smulkučiais žingsniais trepsėjo apsnigto tilto lentomis. Iš dangaus vis dar byrėjo lengvos, purios, baltos snaigės, kurios buvo nuklojusios visą žemę. Mergaitės apsiaustas vilkosi žeme, šluodamas siaurą keliuką už savęs. Varniukė priėjo tilto pusiaukelią ir sustojo. Alkūnėmis atsirėmė į turėklus. Pasitaisė baltą kepurę, kuri buvo užsmukusi ant akių. Mergaitė įsistebeilijo į ežerą. Jis buvo visas padengtas sniegu, kur ne kur, buvo matyti blizgus ir tvirtas ledas.